nuošalus staliukas

...

Per kelias minutes atkeliavo čia, norėjo pabūt viena, kad jokie žmonės nežiūrėtų į ją. Pasidėjo rankinę ir nusivilkusi paltą, pakabino jį ant kėdės atkaltės. Iš rankimės išsitraukė telefoną, jei kas skambintų ir detektyvą, kurį neper seniausiai nusipirko. Greit atsisėdo ant kėdės ir gurgštelėjusi mažą gurgšnelį kavos, atsivertusi knygą, pradėjo ją skaitinėt.

Ėjo jis į lauką, tačiau jo žvilgsnį užkliudė ši mergaičiukė, kuri ramiai skaitinėjo knygą. Danielis nedvejojo, ir nusprendė, kad ši mergaitė bus jo auka, gal niekam jos neprireiks. Cha, tai jis greit nuėjo ir atsisėdo priešais ją, net neatsiklausdamas ar čia laisva vieta. Kam reikės, galės kitur sėstis.

Išgirdus, kad kažkas čia prie jos atsisėdo, lėtai pakėlė akis nuo knygos ir susiraukė. Prie jos sėdėjo kažkoks nepažįstamas žmogus. Nieko nesuprato, todėl tik atsikrenkštė ir vėl atsigėrė kavos. Įkvėpė oro ir rimtai pažiūrėjo tą vyruką.- Atsipašau, bet ką jūs čia veikiat ir kas jūs? - paklausė stengdamasi nesudrebinti balso, gi ne bailė kokia nors ji, o šitas tai gali ir koks pedofilas ar dar baisiau būt.

taip ir žinojo jis, kad neatsispirs ji jo grožiui ir pakels savo akis į jį. Pats nė kiek nesusimėtė, kai ji uždavė klausimus, kokių jis, aišku, ir tikėjosi. Jis gi aukštesnis negu ji, - aš? Aš kavą geriu, - pasakė visai ramiai, tipo ko ji čia kabinėjas prie jo, - o vadint gali mane, geruoju samariečiu jei nori, nors aš ir nesu geras, - ištarė ir išsišiepė per visą veidą, tačiau greit pajuto jos kraujo kvapą ir susiraukė. Reik su ja pabendraut, išsiaiškint, o tik vėliau padaryt tai, ko jis norėjo.

Pažiūrėjo į jį kaip į psichą. Nu dar nėra buvę, kad prie jos toks, toks... Keistas žmgus prisėstų, - aaa...Kava... - nutęsė, nu ir pati turėjo susiprotėt, bet kurgi, - geruoju kuo? - paklausė nusijuokdama, vau. Kas gali būt geriau, nueit į kavinę, ir sutikt vienuolį, kuris vienuoliu tikriausiai nėra, nes atrodo per daug... Per daug kažkoks nevienuoliškas.