šaltinėlis

...

Nu vat, atsirado šitas vyručiukas prie šaltinio, gaila butelių eturjo, būtų pradėjęs ale žalios girios verslą. Gal prisimins šitą vietą tai butelių prisitems ir pilstys, nu, bet kadangi buvo tuščiom rankom, tai greit atsirado prie šaltinėlio krašto ir atsisėdo. Laukė gal pasaulio pabaigos,gal tvano, gal ko nors kito. Nu... Jo smegenys neišnešė ko. Bet jis kažko laukė.

Atėjo čia lėtais žingsneliais apžiūrinėdama kas kur ir kaip.
Norėjo visas vietas pažinti.
Pamačiusi sėdintį kažkokį čiūvaką nežymiai susiraukė ir atsirado prie pat jo.
Nieko nesakiusi atsisėdo šalia.

Jau pradėjo jis švilpauti kažkokią melodiją, panašią į du gaidelius iš to laukimo. Ar neturėjimo ką veikt. Pajautė kad čia kažkas atėjo, vat matot koks jis dar ir aiškiaregis, nu nesitikėjo, kad čia ateis tokia hot panikė, galvojo, kad kokia bobelė su kočėlu ar keptuve ateis, nu bet jau kad atėjo šita, tai jam tik geriau. Lėtai, labai lėtai pasisuko į ją ir išsišiepė vyrutis.

- Sveika mergaite, - ištarė ramiai ir įdėmiai nužvelgė ją keletą kartų.

- Sveiaks berniuk, -atsakė pasisukdama jį.
Spėjo, kad jis ne žmogus, per daug drąsus.
- ką veiki čia vienas katuk? - paklausė, - piktosios fėjos ateis ir pagrobs, - pasakė tyliai ir apsidairė.

- O sinjorita, malonu susipažint, aš Danielis, ar kažkas panašaus, - ištarė linksmai ir pasitvarkė plaukus, juk reikia gražiai prie tokios atrodyt, nu bet jam bet kokia šukuosena tinka. Savo išvaizda jis pasitiki, - tik spėji? - paklausė išgirdęs apie ką ji mąsto. Cha cha. Tegul negalvoja prie jo, - ai, norėjau pradėt aują verslą, bet per savo baisią senatvę pamiršau reikalingiausias priemones, - ištarė ir liūdnai nunarino galvą. Pradėjo žiūrėt į vandenį.

- Baisią senatvę?- paklausė nužvelgdama jį. Ne toks jau ir senas buvo.
- Naujas verslas? - kilstelėjo antakiukus, - nenori kartu pradėti? Aš dėl grožio šalia pastovėčiau, - pakilsnojo antakiukus ranka patekšendama šaltinėlio vandenį. Nusipurtė, nes jis buvo šaltas. Labai.

- O ką? - paklausė ir pasisukęs į ją, įtariai pažiūrėjo, - nu gi aš jaunas, bet nežinau, - pasakė gūžtelėdamas pečiais ir išsišiepdamas per visą veidą, - naujas naujas. Gi reikia kažkaip šiais laikais gyventi, tai vat, aš vandenį pardavinėsiu, o tu, jei čia taip siūlaisi man į kompaniją, tai iš vis. Milijardieriais tapsim, - oasakė labai įtikinamai, nors čia visiška nesąmonė. Bet jis gi moka, tokias nesąmones kaip labai protingus žodžius sakyt.

- Aš jau ir taip milijardierė katuk, - nusijuokė savo skambiu juoku ir padėjo galvą jam ant peties. Taip šiaip sau. Reikia gi ką nors daryti:
-Taigi verslo partneri, - ištarė, - nuo ko pradėti? butelių sušelpti? - rimtai paklausė.

- Tai gal sušelpsi man ant troleibuso talono? - paklausė nutaisydamas tokį sad feisą ir balso toną. Pasitaisė savo Džonio Bravo šukuoseną ir ji pasidėjo ant jo peties savo galvą. NU čia dabar, - kas čia? - paklausė besdamas savo pirštą jai į smilkinį, - o butelių tai namie kiek tik nori, - nusijuokė.

-Sušelpsiu, galiu netgi jeigu nori namo parvešti, - palinksėjo galvele atsitraukusi ir paglostė tą vietą kur prie smilkinio jis lietė. Ką gali žinoti kur jis tą pirštą laikė, - tai kodėl buteliia ne čia? - kilstelėjo antakius.

- Ne, pats pareisiu, - pasakė linksmai, - nu gi aš tik griovį gulėjau, į užupakalį nekišau to piršto, - ištarė taip, lyg kalbėtų apie patį kasdieniškiausią dalyką. Vat ko išmoksti per tiek daug metų - neparodyt savo tikrųjų emocijų. Tik dabra susiprotėjo, - ne čia? Nes aš ėjau sušių gamintis, bet pamačiau šią vietą, ir supratau, kad ji mano verslas, - pasakė pakeldamas rankas, lyg šlovintų aukščiausiąjį.

Nesusilaikė ir nusijuokė.
-Tu kietas, - pasakė linktelėjusi galvele, - bet negi taip ir sedėsime visą laiką sušių meiste? - suisraukė. Jeigu būti gamtoje - tai tik vienai, jeigu būti su kuo nors... neįdomu. Nieko daugiau nesąkė tik smalsiai jį stebėjo.

- Tai aišku, kad aš kietas, - pasakė pasitaisydamas plaukus, - galėjai taip ir nesakyt, aš labai drovus, - ištarė ir nuleidęs akis į žemę, su bato kulnu pradėjo ją trint, - galim eit sušių gamintis, - gūžt pečiais.

-Kvieti? - kilstelėjo antakius šyptelėdama, - o tu toli gyveni? - paklausė žinoma ketindama eiit su juo. Jeigu darys ką nors blogo pasiūs kelias gijas į gerą vietą ir paliks pasliką gulėti. Negi jai gaila.

- Ne žinok, varau šalin, - nusijuokė, - aaaa...Nu kad nelabai, - pasakė pasikasydamas nugarą. Vat geras klausimas, nes jis nelabai atsimena kur gyvena. Žodžiu, jis greit atsistojo ir ištiesė jai savo ranką.

Atistsojo ištiesdama jam savo delniuką ir pasiruošė sekti paksui jį.

Greit paėmė ją už rankos ir vienu greitu judesiu užsikėlė ant nugaros, - laikykis tvirtai vorine beždžione, - pacitavo žodžius iš saulėlydžio. Cha, koks jis kietas. Apžiūrėjo ar nieko nepaliko čia ir dingo su Daniela.

Nusijuokė išgirdusi jo žodžius. Šiaip tai patiu galėtų greitai, but nevermind.